Sėdi visas nuvargęs ir lauki kol darbo pabaiga baigsis. Staiga įbėga kolega ir it žirnius į siena išberia, kad atsirado darbas, kuri reikia tučtuojau pabaigti, nes šiandien dead-line’as, nors plyšk. Nunarini galvą dar žemiau ir atsidusęs palinksi galva bei pradedi analizuoti problemą. Nors atsirastų, kas kaltintų tokius nuo darbo pavargusius/išsekusius žmones paprasčiausiu tingumu, tačiau baisiai klystų - jie išgyveną kognityvinio tipo lėtinį nuovargį. Kitas pavyzdys - vakar po ilgo tingumo periodo nusprendei nebebūti coutch-potato ir nueiti į sporto salę, kur išprakaitavai, savo manymu, visą kibirą. Kitą dieną atsibundi, pažiūri pro savo traiškanotas akis į žadintuvą ir susivoki, kad pramiegojai….bandai šokti iš lovos, tačiau pasiseka iš jos tik išsiristi ir kokiam nerangiam jūrų vėpliui. Sveikinu, tokiu metu išgyveni ir savo kailiu patiri metabolinio nuovargio poveikį.

Taigi, pabandysiu pabūti Jūsų užkalbėtoju ir kuo paprasčiau papasakosiu apie skirtingus nuovargio tipus ir jų susiformavimo mechanizmus, taip suteikdamas galimybę intelektualiai atsimušti į bet kokį kolegos komentarą, kuomet jis norės pabrėžti, kad esi tingus liurbis.

Pradedame nuo pradžių. Anot wiki - nuovargis, tai subjektyvus laipsniškai augantis pojūtis, kuris skiriasi nuo silpnumo pojūčio. Priešingai nei silpnumas, nuovargis gali būti palengvintas poilsio periodais. Šio pojūčio priežastys gali būti fizinės ir protinės. Fizinis nuovargis apibrėžiamas, kaip raumens nesugebėjimas optimaliai susitraukti ir išlaikyti savo dinaminių savybių. Protinis nuovargis apibrėžiamas, kaip kognityvinių gebėjimu trumpalaikis susilpnėjimas, sekantis po sunkaus protinio darbo periodo.

Pasakė daug, tačiau nieko tokio, ką pavyktų lengvai atšauti kaltinančiam kolegai (prisiminkime, tikslas juk trumpai ir drūtai, nusodinti, savo protinga replika atgal). Visgi, galime išsitraukti kelis raktinius žodžius bei suskirstyti nuovargį į grupes:

1. Fizinis nuovargis
2. Itin svarbus ir nepaminėtas metabolinis nuovargis
3. Kognityvinis (protinis) nuovargis

Tad dabar, kai žinome unikalias grupes, reikia išsirinkti, kurią naudoti priimtiniausia atitinkamoje situacijoje.

Pirma situacija. Esi sporto salėje, stumi geležis. Laisvu laiku nuo grožėjimosi savimi veidrodyje ir po paskutinio set’o visas raudonas ir meti štangą žemyn. Džiaugiesi savo pasiekimais, pavyko daugiau nei praėjusią savaitę. Bet it iš po žemių išlenda tavo pažįstamas (su kuriuo net nežinai, kodėl vaikštai sportuot, nes visos jo temos apsiriboja moterimis, raumenų auginimu ir kokį baltymą jis atrado paskutinę savaitę) ir nuvemia kažką panašaus į “kad tu visai slabnas, brol. Tipo dar vieno "set’o neišstumsi”. Na ką, metas to drop some science, on that guy. Egzistuoja toks dalykas, kaip neuromuskulinė jungtis. Kaip jau pavadinimas sako, tai jungtis tarp raumeninės skaidulos ir nervo (laidininko), kuris atneša impulsą iš smegninės tavo muskului susitraukti. Taigi nuovargis gali pasireikšti dviejose vietose - jungtyje arba pačiame raumenyje. Raumeninis nuovargis gana simplistiškas savo pobūdžiu - jei raumeninėje ląstelė stokoja energijos vienetų, kurie veikia it kuras (tai gali būti gliukozė arba riebalų rugštys) ir skildami suteikia energijos raumeninei ląstelei susitraukti, tuomet raumuo ir nesusitrauks. 

Neuromuskulinės jungties nuovargis kiek komplikuotesnis. Kiekvieną kartą, kai impulsas per nervą perduodamas į miocitą, šis susitraukia. Susitraukimas įvyksta, kai iš nervo dalies paleidžiami Acetilcholino(ACTH) “burbuliukai”(dar vadinami mediatoriais), kurie prisijungia prie miocito (raumens ląstelės). Tas prisijungimas suskatina veikimo potencialą, kuris išplinta per visą ląstelę ir tuomet ji susitraukia. But there is a catch. Prisijungę ACTH mediatoriai suskatina susitraukimą> tu padarai judesį> tu nori kartoti judesį. Tačiau tiems mediatoriams reikia laiko atsijungti nuo raumeninės dalies, kad galėtų prisijungti nauja porciją ACTH, kuri vėl sukelia susitraukimą. Ir kuomet tu 20 kartų pakartoji judesį su sunkiu svoriu. Kiekviena kartą nuo raumeninės ląstelės atsijungti spėja vis mažiau mediatorių. Tuomet norėdamas 21-ą kartą padaryti susitraukimą, siunti visus įmanomus impulsus iš savo smegenų į raumenis, kad šie susitrauktų, procesą, palydėdamas keliais keiksmažodžiais. Supranti, kad nieko nebus ir meti geležį žemėn. Sveikinu - patyrei neuromuskulinės jungties nuovargį. But don’t worry - praeis. Kelios minutės ir visi tie mediatoriai atsistatys ir ACTH vėl galės efektyviai atlikti savo pareigą, skatindamas susitraukimą. Tik gaila, kad ta energija, kurią sunaudojai darydamas šį sunkų pratimą, taip greitai nesugrįžta. Gliukozė ir riebalų rūgštys taip greitai neatsistato ir tam jau reikia ilgesnio laiko (tai jau minėtas raumeninis nuovargis).

Ties viduriu savo paaiškinimo pamatysi, kaip to įkyraus čiuvo akys “glaze over’ina”, jis pradeda nebesuprasti vartojamo leksikono ir tiesiog nueina šalin. Manau, greitu metu, jis tau nebetrukdys.

Įsisavinę fizinio nuovargio esmę, pereikime prie kiek labiau mikroskopiško nuovargio tipo - metabolinio nuovargio.
Situacija - sumąstei pabėgioti. Kaip dažniausiai būna, pervertinai save ir ties 3 kilometru šnopuodamas sustoji ir supranti, kad visus raumenis gelia, o kojos tiesiog atsisako judėti. Tuo metu išgyveni bent kelias metabolinio nuovargio mechanizmo pasekmes.
Pirmasis, kaip visuomet yra paprasčiausias - energijos substratų stokos sukeltas nuovargis. Kaip ir stumiant geležis, taip ir bėgant, tavo raumenys gauną energiją skaldydami gliukozę ir riebalus. Jie skyla ir formuojasi pagrindinis energijos subvienetas - ATP (adenozino trifosfatas). Kadangi visi mes nesame tobulos būtybės, tas aparatas, kuris suskaldęs makroelementus gauna ATP irgi nėra labai efektyvus - jei nėra ištreniruotas. Pirmus pora kilometrų jis dar sugebėjo skaldyti greitai, tačiau ilgos distancijos tavo liaunoms kojoms yra naujiena ir ATP gamyba tiesiog nespėja patenkinti poreikio - išgyveni stokos nuovargį.

Antrasis yra metabolitų susikaupimo raumeniniame audinyje nuovargio tipas. Kuomet sunkiai apkrauni raumenis, juose pradeda kauptis laktatai (liaudiškai vadinama pieno rugštis, nors su kefyru, kurį gėrei pusryčiams, ji neturi nieko bendro). Laktatai, kartu su savimi neša vandenilio joną (H+), kuris sukuria rūgštinę terpę, o ši ir sukelia tą skausmingą deginimo pojūtį raumenyse. Tuo pačiu rūgštinė terpė, sukurta laktato, slopina veikimo potencialą nerve (čia tas dalykas kur skatina raumens susitraukima), todėl didelis laktato kiekis ir neleidžia raumeninei ląstelei susitraukti. (Dar yra kito tipo metabolitų, kurie atsiranda tau vaizduojantis didžiu sportininku ar bandant pasirodyti prieš merginas ar vyrukus. Tai chloras ir kalis, tačiau jų veikimas turi kur kas mažesnį poveikį nuovargio pojūčiui tad neapkrausiu Jūsų, komplikuotesne informacija.)

Na ir prieiname prie labiausiai kasdieniško - kognityvinio (protinio) nuovargio. O čia jau mechanizmų atžvilgiu, shit really hits the fan. Jų yra dešimtys, jei ne daugiau, todėl taupydamas visų brangų laiką pateiksiu reziumė ir paaiškinsiu, kodėl jaučiamės fiziškai silpni, kuomet pervargstame protiškai.
Esmė čia sukasi aplink panašų procesą, kaip ir neuromuskulinėje jungtyje - kuo daugiau ir ilgiau mes be pertraukos apkrauname smegeninę, tuo labiaulėtėja atsistatymo procesas. Kuo daugiau apkrauni smegenis ir verti nervinius impulsus keliauti tavo smegenų vingiais, tuo sunkiau mediatoriams skatinti impulso perdavimą, ir tuo lėčiau vyksta visas procesas. Tokio nuovargio metu organizmas pereina į taupymo rėžimą ir daugiau dėmesio kreipia į organizmo fiziologinės būklės palaikymo procesus - termoreguliaciją, homeostezės procesus ir kt. Todėl nuvargus mes ir esame jautresni temperatūros pokyčiams - jei šiek tiek šilčiau, iškart prakaituojame, jei šiek tiek vėsiau, atrodo, kad galūnės tuoj nukris, jei kas nors radiatoriaus šalia neįjungs. Taip pat veikia ir suvokiamas silpnumas - esame jautresni impulsams iš periferinių receptorių - slenkstis nuo kurio prasideda raumenų nuovargis nusileidžia ir todėl reikia mažiau impulsų, kad jaustume tą nuovargi. Pvz, iš ryto pamiršus raktus užlėkti į trečia aukštą jų pagriebti, sukelia ne tokį didį nuovargį, kaip darant tai po darbo, nors ir visą dieną tik sėdėjai ofise.

Bonus roundas. Esat bendram organizmo nuovargiui, organizmas priima impulsus tiek iš raumenų, tiek iš termoreguliacijos centrų, iš baroreceptorių ir centrinės nervų sistemos. Ir jei daugelis sistemų siunčia informaciją, kad joms pilnai funkcionuoti neleidžia susikaupę metabolitai ar jungčių nuovargis, ar kokie kiti faktoriai, organizmas reaguoja atitinkamai - įjungiamas tausojimo režimas. Suprasdamas, kad efektyviai nebegali atlikti veiksmų, o jei bandys juos atlikti, jis gali sukelti raumeninių ar kitų audinių persitempimą,  centrinė nervų sistema pradeda siųsti mažesnį impulsų kieki į reikiamą vietą. Todėl nors ir visą dieną sėdėjai ofise ir tapenai klaviatūrą pirštais, tačiau dienos pabaigoje centrinė nervų sistema siųs mažiau stimuliacininių impulsų į tavo raumenis, lyginant su tuo kiek būtų siuntusi ryte, kai buvai žvalus. To pasekmė - kačelkoje po darbo išstumi kur kas mažiau.

Taigi šiam kartui tiek ir linkiu nepervargt.
Pagarbiai,
J.J.