Ankstyvas rytas, raškau traiškanas sau iš akių ir vėl jaučiu norą išsikalbėti, it klebonui nuodėmes, savo dabartinę patirtį su Keto.
Kaip jaučiausi pirmosios savaitės metu? Sakoma, kad keto karštinės „gilumas“ priklauso nuo to, kiek tavo organizmas yra įpratęs vartoti anglis kaip pirminį energijos šaltinį – jei kasdien pasiduodavai nuolatiniams potraukiams įsimesti į skrandi visiems tiems pončikams iš eilės ar duonos po batoną ir pusę kasdien suvartodavai. Norėk nenorėjęs įpratinai žarnyno mikroflorą prie tokios mitybos ir pats psichologiškai užsiprogramavai „comfort foods“ naudoti nuolatinio cukraus kiekio kraujyje palaikymui ( šiaip visi tie užkandžiavimai sėdint darbe daugiau siejami ne fiziologiniu besivystančiu alkiu, o su streso kontrolės faktoriumi – maistas mus verčia jaustis geriau, mat jo vartojimas išmeta geros chemijos smegenyse. Net jei vartojame jį n-tajį kartą tądien).
Matau , kad vėl nuklystu į šalutines temas, tad priverstinai priverčiu save atsikvošėti ir tęsiu pagal programą. Pats iki šio bandymo, atlikinėjau kitokius eksperimentus, apie kuriuos galite paskaityti ankstesniuose įrašuose - vartojau maisto analogus. Juose anglių kiekis buvo jau gana apribotas, palyginus su tuo kiek perdien jų tyčiom netyčiom suvartoji neskaičiuodamas. Taigi jau iki tol jos buvo kontroliuojamos mano racione per day basis. Ir nors tie skaičiai , kokie buvo mano tuometiniame maiste racionalūs ( nes maisto analogai gamintojai didžiuojasi, kad jų produktuose viskas subalansuota, pagal dienos reikalingas normas organizmui), tačiau pirmomis savaitėmis jaučiau tuos nelemtus cravings – sėdint ant sofos susisukus ir skaitant knygą, be nuostabių nuotykių vaizdinių , kuriuos kurdavo vaizduotė imdama žodžius iš lapų, tuo pačiu negalėdavau sustoti galvoti apie duonos kriaukšlę ar gera ir nuostabią cinamoninę bandelę. Matyt buvo didelis skirtumas kiek aš iki tol vartojau ir kiek apibrėžus organizmas gaudavo anglies kurui.
Per pora savaičių smegenys apsiprato ir visi cravings dingo it dūmas. Todėl , darau dedukciją, kad to pasėkoje manoji keto karštinė užtruko trumpiau nei įprastai. Pirma diena lengva – organizmas dar važiuoja ant sukauptų rezervų ir nekelia problemų visokiais signalais. Vakarop dar nuvykau į kultūrizmo šventove, išsikrauti ir paskatinti organizmo glikogeno resursų sunaudojimą. O vat antrąją dieną tai davė.... Atsibudau su galvos skausmu plėšiančiu, atsikėlus ir judant link prausyklos, mintys sukosi apie nuostabų keksą, kuris nušviestų šią dieną. Tačiau ne, man jo nebuvo galima. Gerai kad tądien nereikėjo darban, tad likau namie ir registravau potyrius. Visa ateinančią diena sekė nuolatinis alkis, nors ir prisivalgydavau sočiau kiaušų, po to lašišos, vėliau kokių salotų su riebiu majonezo sluoksniu. Ir vis tiek sėdėdavau alkanas. Nuolat gėriau vandenį, nes baisiai troškino. Kartu vartojau magnio papildą, nes tai buvo vienintelis elektrolitas, kuriu su maisto negavau normos. Vakarop stabilizavausi, tik prieš užmiegant jaučiau širdies stiprų plakimą, lyg katik 10tuką būčiau nubėgęs. Kita diena buvo lengvesnė, gal dėl darbo (nukreipė mintys) , nors vis visi simptomai buvo išlikę, tik patapę foniniais. Tik dar prisidėjo pilvo simptomatika, kuria galiu sunkiai apibrėžti, lyg suko, lyg pūtė – kažkas neapibrėžiamo, bet nieko ypatingai nepakenčiamo. Dienos eigoje matuojantis temperatūrą ji buvo all over the place, tai aukštesnė, tai žemesnė nuo normos. Viso proceso eigoje vartojau daug vandens, nes ir organizmas reikalavo , ir žinojau, kad vartojamo naujojo raciono skaldymui reikia kurkas daugiau šio švento gėrimo vartoti –tad ir išgerdavau apie 3-4 litrus. Vėliau sekė savaitgalis, kuris jau buvo visai pakenčiamas, simptomai minimalūs, tik kartais pajausdavau širdies veiklos paspartėjimą didelį užbėgus kokias laiptais ir hipotoniją ( spaudimo sumažėjimą) ilgai pasėdėjus, nes staiga pašokus, akyse žvaigždės sumirgėdavo. Ketvirtoji ir sekančios dienos buvo puikios, nejaučiau jokių sutrikimo metabolikos. Tik va penktą dieną kultūrizmo rūmuose supratau, kad nebeturiu tiek daug „sprogstamosios jėgos“.
O, bet, tačiau, kadangi, šioje vietoje jus paliksiu sulaukti šviesesnio rytojaus, nes vėlgi laikas pradėti dienos darbus. Atsiprašau , kad nespėju ir neįsitenku pasakyti visko išvien, bet „the beauty is in the details“ , tad stengiuosi nepraleisti tų detalių.
Geros darbo dienos!