Hey hey, it koks įkyrus šerkšnas su sniegu ir naktiniais šalčiai vėl grįžtu pasidalinti tarpiniais (almost) rezultatais. Praėjo beveik 4 savaitės nuo to laiko( trūksta 2 dienų), kai galvoje sau nuspaudžiau starto gaiduką ir pradėjau high-fat eating. Todėl manau jau laikas atsistoti prieš minią, nusimesti togą ir sakyti „ žiūrėkit kas ko nematę, visa tai natūralu !”

• Maistas – buvau ištikimas ir 95 procentus maisto ruošiausi pats. O ir tie keli iškritimai buvo kuomet užsisakydavau cezario salotų ar ko panašaus, dar paprašęs nepagailėti riešutų ir sūrio ant viršaus papildomai užmesti. Na ir dar tas kartas, kai vyko darbinis Kalėdų vakarėlis, kai žinodamas , kad ant tuščio skandžio bandydamas nelaužyti stalo tradicijų, kuomet tau šeimininkas įpila „į sveikatą“ , greit nusibaigsiu, suvartojau atneštą vištienos krūtinėlę įdarytą sviestu ar sūriu (dievaž, tikrai negalėjau atskirti). O Kalėdos buvo nuostabios – dviguba porcija žuvies, triguba kalakuto, viska užpili sūrio padažu, nuolat kažkokius riešutus kramsnoji. Apetito nėr, bet kai taip skanu tiesiog negali sustoti valgyti ( net mane pagavo tikroji švenčių apsirijimo dvasia !)
• Alkoholis – pirmas dvi savaites it buvęs priklausomas asmuo, šio nuodo vengiau , kaip nuo ugnies bėgau, neleisdavau net į situacijas veltis, kur jo gali pasimatyti. Tačiau per paskutiniąsias kelias to nebedarau, nebėra reikalo – nesu aš raupsuotasis ar vaikas kurio mama neskiepijo, taip pergyvendama savo asmenines baimes. Ar bokalas skanesnio alaus ar taurė gero viskio, daugiau nereikėdavo. Tikrai turiu pripažinti, kad alkoholio tolerancija sumažėjo, mažesni tūriai duodavo didesnį efektą lyginant su tuo kas anksčiau būdavo. But don‘t quote me on that, nes per daug įtakos faktorių.
 

• Kaloražas – prieš pradėdamas apsiskaičiavau savo BMA ( bazinės medžiagų apykaitos ) energijos poreikį ir kiek ”ant viršaus” reikia , pagal tas veiklas , kurias aš dienų bėgyje atlieku. Startavau su mintimi paprasta – suvartoti kasdien po optimalu 2300 kcal. Pirmosiosmis dienomis ėjosi puikiai ( neskaitant buvusio flu ) , tačiau adaptavusis, maisto sotumo faktorius paėmė viršų. Visad tai miniu ir paminėsiu dar kartą – alkio jausmo beveik nejaučiu. To pasekoje kartais pamiršdavua pavalgyti, todėl ir turėjau keletą dienų, kur tik grįžus iš darbo topteldavo mintis, kad reik pagaliau kažką į skrandį in’simesti. Bet vis, vidutiniškai, nors ir nukrypau , perdien suvartoju apie 2000 kcal. Per šventes nuostabios dienos buvo, kuomet galėjau didžiuotis savimi po beveik 4000 kasdien susiversdamas.
• Svoris – Pirmom dienom jis nyko it sviestas ant keptuvės ( o šio fenomeno stebėjimo , per pastarą mėnesį, pavirtau specu) ir toliau lėtai krenta, nors mane jau gąsdinti pradėjo pasiekus 71,8 kg svorį lyginant su starto 75,5 kg. Skeptikai gali sakyti, kad prarandu tiek dėl taukų metimo, tiek dėl nykstančios raumeninės masės, tačiau abejotina – body measurements nors ir visur mažėja, tačiau rankos ( žąsto sritis), kurios nemanau, kad staiga tapo fat storage unit, plečiasi. Visgi sportas man nesvetimas.
• Sportas – norėčiau loti, kad sportuoju intensyviai, nesustodamas varvinu prakaitą ir to pasekoje turiu rezultatą. Dar blogiau – aš to nedarau ir vistiek rezultatai yra…. Į sporto salę nueinu tik 2, kartais 3 kart per savaitę, bet gyvenimas daro savo ir ne visuomet spėji tai padaryti. Ir kaskart jos panašios – 20 minučių ant bėgtakio ( visgi spaudimą reikia pakelti, nes kavos negeriu, o sportas prasideda 6,30 ryto) ir toliau pagal susidaryta programą- bendro fizinio parengimo treniruotė + jėgos treniruotės didžiausioms raumenų grupėms. Tom dienom ir valgau daugiau, visiškai išdegti juk nesinori.

• Subjektyviai – jau pamiršau , kad aš kitaip maitinuosi – atsirado įpročiai. Pamėgau gamintis maistą, bendra savijauta visuomet , tokia kokios ir noriu – tolygus energijos kiekis perdien, emocinių svyravimų nebeturiu tiek daug. Ką pastebėjo šeimyniškiai ir privertė patį atkreipti dėmėsį – veido oda ir bendra odos būklė pagerėjo. Nebėr pleiskanojimo, bendro raudonio ir jautrumo, kurį jausdavau anksčiau. Labai subjektyvu, bet kur daugiau rašysiu apie tai, jei ne šioje skiltyje – jaučiuosi kurkas ramesnis.
Overall – it is very good. Dar nesenai darbo metu atliko gliukozės kraujyje tyrimą kelis kartus dienos eigoje – visuomet laikosi apie 4,8. Nežinantiems – normos ribos. Nors ir racione nėra anglių, organizmas sugeba savo pasigaminti ir palaikyti cirkuliuojamame kraujyje. Per ateinančią savaitę planuoju pasikartoti bendrus kraujo tyrimus, plius pasidaryti kreatinino kiekio tyrima ir lipigogramą platesnę ( kur riebalus rodo, kur kraujyje plaukioja). Jei nebus labai baugu, pasidalinsiu.
Pagalvojau ir pasitariau, tęsiu tai dar nuo 2 savaičių iki mėnesio. Noriu daugiau rodmenų ir tuo pačiu turiu tikslą bandyti auginti masę taip besimaitinant ( legendos mini, kad augs tik raumeninę, jei tai teisingai darysiu ). Taigi antroji eksperimento dalis prasidės po naujųjų.
O kolkas gero tarpušvenčio visiems ;]