Tyčiom ar netyčiom atradai, Juozo Jankausko blog'a
2016.08.25. Esu medicinos gydytojas, šiuo metu tęsiantis savo studijas sporto medicinos rezidentūroje. Ir aš netoleruoju moksliškai nepagrįstų ir anekdotinių teorijų, kuriomis remiantis “mitybos specialistai” pagrindžia savo produktus, norėdami paaiškinti žmogaus energetinius poreikius. Kaip ir visos psichologinės traumos, taip ir ši netolerancija turi savo trumpą atsiradimo istoriją.
Sporto medinos specialistai yra labai įdomios asmenybęs. Mūsų tikslas paprastas - nepakenkiant žmogui, sudaryti jam psichologiškai ir fiziškai visas galimybes “išspausti” iš savęs daugiau, nei bet koks kitas asmuo, be specialaus pasirengimo galėtu. Tad didžiausias įrankis , kuri turi sporto medicinos gydytojas yra ne didelis spirovelergo aparatas stovintis jo kabinete ir ne išmanieji laikrodžiai, kurie taip puikiai skaičiuoja viska nuo tavo žingsnių skaičiaus per dien iki tavo šlapimo pūslės tūrio. Didžiausias mūsų įrankis yra geras ir nuolatos papildomas teoretinis pasiruošimas - bazinis žmogaus fiziologijos supratimas ir naujos literatūros analizavimas.
Tad, kaip dar besimokančiam sporto medikui, knygų “graužimas” tapo kasdienybė. Bet juk teorija be praktikos tokia neįdomi. Todėl išsikėliau sau tikslą - prieš kažką siūlant ar taikant savo klientams, pirma turiu būti tai išbandęs ant savęs. Taip ir gimė pirmosios idėjos eksperimentams su mityba, ištvermės krūviais ir kitais aspektais.
2015 lapkritį pradėjau tuo metu savo didžiausia atradimą - ketogeninę mitybą…. su kuria gyvenu iki šios dienos. Nors pirmasis tikslas buvo treji mėnesiai, per tą laiko tarpą toliau “aspiruodamas” literatūrą apie visus metabolinius procesus vykstančius ketozės metu ir stebėdamas savo savijautos pokyčius likau įtikintas jos nauda.
Ir taip tobulindamas savo žinias apie žmogaus fiziologinius procesus, pradėjau tapti vis labiau skeptiškas daugeliui mitybos dogmų kurios eskaluojamos ne vien “specialistų”, bet ir medicinos pasaulio atstovų. Liūdna tiesa yra ta, kad kuomet žvelgiu atgal, paprasčiausiose medicinos studijose apie mitybos reikšmę ligų progresavimui ir savijautai kalbama labai mažai ir tai yra opi spraga.
Todėl šio įrašų blogo paskirtis ir yra bent keliomis nuošimtėmis procento padėti žmonems suprasti procesus kurie vyksta mūsų oragnizme ir kiek įtakos jiems turi maistas, kurį mes dažnai vartojame negalvodami.
P.S. Ir lieku dėkingas nuostabiam draugui, Pauliui Mingailai, kurio jumoreskinis mano gyvenimo pobūdžio pasirinkimo įvardijimas, tapo šio blog’o padavinimu - Daktaras Keto.
2018.07.29. Esu tas pats Juozas Jankauskas, kuris su laiku sukaupęs daugiau patirties pakilo rangais ir tapo sporto medicinos gydytoju. Susidomėjimo sfera (kaip ir pats) padidėjo, nuo to laiko, kumet buvo pradėtas šis blog'as, ir pradėjo giliau lysti į fizinio aktyvumo vandenis ir sveikatos optimizavimą per daugiau nei vieną kontroliuojamą gyvenimo aspektą. Tad gero Jum laiko, vartant mano samonės materializacijas šiame interneto kampelyje.