Esu medicinos gydytojas, šiuo metu tęsiantis savo studijas sporto medicinos rezidentūroje. Ir aš netoleruoju moksliškai nepagrįstų ir anekdotinių teorijų, kuriomis remiantis “mitybos specialistai” pagrindžia savo produktus, norėdami paaiškinti žmogaus energetinius poreikius. Kaip ir visos psichologinės traumos, taip ir ši netolerancija turi savo trumpą atsiradimo istoriją.
  Sporto medinos specialistai yra labai įdomios asmenybės. Mūsų tikslas paprastas - nepakenkiant žmogui, sudaryti jam psichologiškai ir fiziškai visas galimybes “išspausti” iš savęs daugiau, nei bet koks kitas asmuo, be specialaus pasirengimo galėtu. Tad didžiausias įrankis , kurį turi sporto medicinos gydytojas yra ne didelis spirovelergo aparatas stovintis jo kabinete ir ne išmanieji laikrodžiai, kurie taip puikiai skaičiuoja viska nuo tavo žingsnių skaičiaus per dieną iki tavo šlapimo pūslės tūrio. Didžiausias mūsų įrankis yra geras ir nuolatos papildomas teoretinis pasiruošimas - bazinis žmogaus fiziologijos supratimas ir naujos literatūros analizavimas.
  Tad, kaip dar besimokančiam sporto medikui, knygų “graužimas” tapo kasdienybė. Bet juk teorija be praktikos tokia neįdomi. Todėl išsikėliau sau tikslą -  prieš kažką siūlant ar taikant savo klientams, pirma turiu būti tai išbandęs ant savęs. Taip ir gimė pirmosios idėjos eksperimentams su mityba, ištvermės krūviais ir kitais aspektais.
  2015 lapkritį pradėjau tuo metu savo didžiausia atradimą - ketogeninę mitybą…. su kuria gyvenu iki šios dienos. Nors pirmasis tikslas buvo treji mėnesiai, per tą laiko tarpą toliau “aspiruodamas” literatūrą apie visus metabolinius procesus vykstančius ketozės metu ir stebėdamas savo savijautos pokyčius likau įtikintas jos nauda.
  Ir taip tobulindamas savo žinias apie žmogaus fiziologinius procesus, pradėjau tapti vis labiau skeptiškas daugeliui mitybos dogmų, kurios eskaluojamos ne vien “specialistų”, bet ir medicinos pasaulio atstovų. Liūdna tiesa yra ta, kad kuomet žvelgiu atgal, paprasčiausiose medicinos studijose apie mitybos reikšmę ligų progresavimui ir savijautai kalbama labai mažai ir tai yra opi spraga.
Todėl šio įrašų blog'o paskirtis ir yra bent keliomis nuošimtėmis procento padėti žmonėms suprasti procesus kurie vyksta mūsų oragnizme ir kiek įtakos jiems turi maistas, kurį mes dažnai vartojame negalvodami.

P.S. Ir lieku dėkingas nuostabiam draugui, Pauliui Mingailai, kurio humoreskinis mano gyvenimo pobūdžio pasirinkimo įvardijimas, tapo šio blog’o padavinimu - Daktaras Ketonas.