nusi'Baigiamasis tyrimas (V) - rezultatai

Tyrimo organizavimas ir metodika

Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas Lietuvos Sporto Medicinos Centre 2018 m. sausio – 2018 m. gegužės mėnesiais
Tyrime dalyvavo 15 asmenų: 11 vyrų ir 4 moterys. Visi tiriamieji tyrime metu buvo sveiki, nerūkantys ir neturintys jokių kitų sveikatos nusiskundimų.

Tyrimas buvo bandomojo tipo. Kiekvienam tiriamajam spiroveloergotrinis tyrimas buvo atliktas du kartus ir gliukozės rodikliai kraujyje buvo matuojami abu kartus. Tarp pirmojo ir antrojo tyrimo buvo 2 dienų pertrauka. Vėliau buvo lyginami pirmojo ir antrojo spiroveloergometrijos tyrimo rezultatai.
Tiriamųjų amžiaus vidurkis 32 ± 10 metų.

Metodika
1. Anketavimas (vardas, ūgis, svoris, lytis, amžius).
2. Gliukozės kiekio tyrimas kraujyje
3. Funkcinio pajėgumo mėginys (Spiroergometrinis tyrimas)

1. Anketavimas. Asmenims buvo pateiktas klausimynas, siekiant išsiaiškinti jų amžių, lytį, svorį, ūgį)

2. Tyriamiesiem buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujyje ryte nevalgius naudojantis Gliukomačiu Glucocard X-mini plus. Pirmąjį kartą testuojant asmenį būdavo matuojamas gliukozės kiekis kraujyje 15 minučių iki tyrimo. Antrajį kartą - tiriamąjam atvykus buvo duodamas išgerti 75 g gliukozės tirpalas 200 ml vandens, po 15 minučių matuojamas gliukozės kiekis kraujyje ir po 15 minučių atliekamas spiroergometrijos tyrimas.

3. Spiroergometrijos tyrimas - tai instrumentinis tyrimas, kurio metu nustatomas tiriamojo funkcinis pajėgumas stebint širdies rodiklių pokyčius bei kvėpuojamųjų dujų pokyčius fizinio krūvio metu. Naudojantis dujų analizės rezultatais galima stebėti organizmo makroelementų panauda fizinio krūvio metu, kurie ir buvo tyrimo tiksliniai duomenys. Tyrimo protokolas :

   1. Kiekvienas tiriamasis buvo tiriamas 2 kartus - pirmąjį kartą nevalgius, antrąjį kartą 15 minučių iki tyrimo pradžios suvartojus 75 g gliukozės turintį tirpalą.
   2. Tyrimo protokolas - pasirinktas fizinis aktyvumo protokolas buvo bėgimas. Bėgtakis buvo pakeltas 5 laipsniai , taip imituojant vėjo pasipriešimą. Startinis gretis 5,5 km/h (ėjimo greitis) ir kas 1 minutę greitis buvo didinamas 0,5 km/h. Testas stabdomas tuomet, kada būdavo pasiekiamas RQ rodiklis 1.0 arba kuomet tiriamasis pakeldavo ranką taip nurodidamas, kad greitis tampa per didelis ir jo palaikyti jis nebegebės. Kiekvienam tyriamajam tyrimo metu buvo vertinami širdies veiklos rodikliai ir esant laidumo ar ritmo sutrikimams tyrimas būtų buvęs stabdomas.
   3. Tyrimui pasibaigus buvo vertinami gauti rezultatai.

Statistinė duomenų analizė
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojantis S Excel 2013 r PSS statistics 20programomis. S Excel 2013 rograma atlikti aritmetinių vidurkių, standartinių nuokrypiųskaičiavimai, grafinis duomenų vaizdavimas. PSS statistics 20 rograma buvo atliktas duomenų aritmetinių vidurkių, standartinių nuokrypių skaičiavimai, patikimumas, pagal kriterijų. Skirtumas tarp grupių reikšmingas, kai p<0,05. Duomenys pateikti icrosoft Word 2013 ompiuterine programa.

Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

Bendra tiriamųjų charakteristika

Tyrime dalyvavo 15 asmenų: 11 vyrų ir 4 moterys. Visi tiriamieji tyrime metu buvo sveiki, nerūkantys ir neturintys jokių kitų sveikatos nusiskundimų.
Vidutinis tiriamų vyrų amžius buvo 33,9±10, o moterų 27,8±5,5. Ūgis tarp vyrų - 179±9, o moterų - 171±6. Vyriškos tiriamųjų grupės svoris - 80,7±13, o K.M.I. - 25±4. Moterų grupėje svoris - 64,8±12 , K.M.I. - 21,9±4.

Prieš pirmąjį tyrima buvo atliktas gliukozės kiekio kraujyje matavimas, kurio vidurkis visiem tiriamiesiems buvo 5,02 (SN± 1,9) mmol/l (p<0,05).
Prieš antrąjį tyrimą tiriamiesiems buvo duota suvartoti 75 gr. gliukozės tirpalo ir po 15 minučių buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujyje - 10,79 ± 2,3 mmol/l (p<0,05).

Išskyrus gliukozės kraujyje vertinimus kraujyje pagal lyti gauti tokie rezultatai :
Moterys prieš pirmąjį tyrimą turėjo vidutiniškai 4,65 ± 0,35 mmol/l, o prieš antrąjį - 10,15 ± 1,05 mmol/l.
Vyrų rodikliai prieš pirmąjį tyrimą - 5,17 ± 1,63 mmol/l, o prieš antrąjį - 10,15 ± 2,05 mmol/l.

Vertinami spiroergometrijos rezultatai bendrai tiriamųjų grupei :
Pirmojo testo metu RQ rodiklis prieš pradedant krūvį buvo 0,77 ± 0,11 ir krūviui didėjant kilo tolygiai ir vienetą pasiekė ties 8 min 20 sek. testo laiko.
Antrojo testo metu RQ rodiklis prieš pradedant krūvį buvo 0,86 ± 0,07 ir krūviui didėjant kilo tolygiai, santykinai sparčiau nei pirmo testo metu ir vienetą pasiekė ties septinta testo minute. (p<0,05). 

Išskiriant tiriamuosius pagal lyti vertinant gliukozės rodiklius kraujyje prieš pirmąjį tyrimą galime stebėti tokius rezultatus :

Moterų RQ rodiklis prieš pradedant krūvį buvo 0,76 ± 0,06 ir krūviui didėjant kilo tolygiai ir vienetą pasiekė ties 8 min 40 sek. testo laiko.
Vyrų RQ rodiklis prieš pradedant krūvį buvo 0,78 ± 0,1 ir krūviui didėjant kilo tolygiai ir vienetą pasiekė ties 8 min 10 sek. testo laiko.

Vertinant gliukozės rodiklius kraujyje prieš antrąjį tyrimą galime stebėti tokius rezultatus : Moterų RQ rodiklis prieš pradedant krūvį buvo 0,85 ± 0,05 ir krūviui didėjant kilo tolygiai ir vienetą pasiekė ties 7 min 50 sek. testo laiko.
Vyrų RQ rodiklis prieš pradedant krūvį buvo 0,87 ± 0,06 ir krūviui didėjant kilo tolygiai ir vienetą pasiekė ties 7 min 10 sek. testo laiko.

Vertinant visų tiriamųjų bendra aerobinį pajėgumą - sunaudojamo deguonies kiekį mililitrais vienam kūno masės kilogramui per vieną minutę (Vo2/ml/kg/min) stebimi tokie rezultatai:
Rodiklio kreivė abiejų tyrimų metu kilo tolygiai, tačiau stebėtas statištiškai reikšmingas nors ir nedidelis skirtumas antrojo tyrimo metu rezultatas - viso tyrimo eigoje Vo2/ml/kg/min buvo iki 1 vieneto žemesnis. (p<0,05).

Pirmojo testo metu bendras tirimųjų sunaudojamas deguonies kiekis lyginant su antrojo testo rezultatais buvo statištikai patikimai didesnis viso tyrimo metu ir pradėjo normalizuotis artėjant prie RQ - 1.0 . (p<0,05)

Panašūs rezultatai buvo stebėti vertinant ir lyginant abiejų tyrimų metu pašalinimo Vco2 kiekį - antrojo tyrimo metu stebėtas statiškai reikšmingas, nors ir nežymus anglies dvideginio pašalinimo kiekis visą tyrimo laikotarpį.

Išskiriant tiriamuosiuos į grupes pagal ūgį pirmojo testo metu buvo stebimas statištiškai patikimas nepriklausomas nuo kitų faktorių didesnis anglies dvideginio išsiskyrimas per minutę (Vco2/min) asmenims, kurio ūgis lygus arba didesnis nei 178 cm. (p<0,05)

Taip pat buvo stebima statiškai patikimas didesnis deguonies pasisavinimas per minutę grupėje asmenų, kurių ūgis virš 178 cm, lyginant su žemesniais asmenimis. Diferenciacija didėjo ilgėjant tyrimo laikotarpiui. Ši diferenciacija nepriklausė nuo kitų faktorių - gliukozės kiekio kraujyje, svorio ar treniruotumo. (p<0,05)

Buvo stebėtas statistiškai patikimas širdies susitraukimo dažnio padidėjimas iki antrosios minutės antrojo testo metu po gliukozės boluso suvartojimo lyginant su pirmuoju tyrimu.

Tyrimo rezultatų aptarimas

Tyrimo rezultatai patvirtina hipoteze, kad trumpalaikiame periode gliukozės bolusas turi didelės įtakos energijos apykaitai ir energijos substratų naudojimui. Šis rezultatas itin svarbus klinikinės praktikos ribose, kuomet funkcinio pajėgumo mėginys (spiroveloergometrijos tyrimas) yra naudojamas fiziškai aktyvių asmenų fizinio pajėgumo nustatymui remiantis RQ rodikliu bei treniravimo ribų apibrėžimui ir dar svarbesnis kardiologinių sutrikimų turinčių asmenų testavimui nustatant jų krūvio toleravimo ribas. Neatsižvelgiant į tokius faktorius, kaip vartojamas maistas ar kitos peroralinės medžiagos, kurios gali turėti įtakos RQ rodikliui suteikiamos rekomendacijos praranda prasmę.

Taip pat remiantis šiais rezultatais bei atliktais tyrimais [31] ir [32] , kurių metu buvo pastebėta, kad tarp RQ rodiklio ir laktato produkcijos gamybos greičio organizme esant fiziniam aktyvumui yra stipri koreliacija. Tyrimų imtys yra santykinai mažos, tačiau remiantis šiais rodikliais galima iškelti papildomų hipotezių, kad siekiant efektyvesnės energijos apykaitos sportuojantiem asmenim ir bandant išlaikyti efektyvų raumenų susitraukimo efektą yra tikslinga, kuo ilgiau išlaikyti koreliacinį rodiklį RQ mažesnį - optimizuoti organizmo veiklą ilgiau naudoti riebalų rezervo sąnaudas taip ilgiau išlaikant žemesnį laktato produkcijos greitį, kuris dėl savo struktūros ir turimo papildomo vandenilio jono trikdo efektyvų raumenų susitraukimą.

Vienas iš tyrimų rezultatų - širdies susitraukimų dažnio padažnėjimas suvartojus didelį gliukozės kiekį - yra svarbus aspektas kalbant apie bendrą sveikatingumą populiacijos gyventojams bei galimus širdies ritmo sutrikimus turintiems žmonėms. Tai galima iškelti tik kaip spėjimą, kuris reikalauja platesnio tyrimo - ar dažnas didelio kiekio bei greito įsisavinimų angliavandenių vartojimas nesukelia dažnesnių širdies laidumo sutrikimų eiliniam populiacijos gyventojams bei aukštos klasifikacijos sportininkam fizinio krūvio metu.

Tokie rezultatai, kaip didesnis deguonies suvartojimas pirmojo tiriamųjų testo metu bei didesnis anglies dvideginio išskyrimas antrojo testo metu yra nesunkiai paaiškinami anksčiau minėtos energijos substratų skilimo formulės -

Gliukozės atvej :
6 O2 +C6H12O6  → 6 CO2 + 6H2O + 38 ATP
Rq= VCO2/VO = 6 CO2/ 6 O2 = 1.0

Riebalų rūgžčių atveju :
2 O2 + C6H12O6 → 16 CO2 + 16H2O + 129 ATP
Rq= VCO2/VO2 = 16 CO2/ 23 O2 = 0.7

Dominuojant riebalų rūgščių skilimui, jų oksidavimui yra sunaudojamas didesnis kiekis deguonies, o dominuojant glikogeno oksidavimui - išsiskiria santykinai didesni kiekiai anglies dvideginio. Tačiau tokie rezultatai leidžia daryti išvadas, kad esant aukštikalnėse ar kitose aplinkose, kur deguonies kiekis atmosferoje yra retesnis organizmo gebėjimas naudoti riebalų rūgštis yra ne toks efektyvus, kaip daugiau deguonies turinčioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, fiziškai aktyviems asmenims, kurie dirba aukštikalnėse reikėtu treniravimo krūvius reiktų derinti ir optizmizuoti vertinant ir deguonies rodiklį.

Remiantis literatūros analize reikia pastebėti, kad metabolinis lankstumas - gebėjimas optimaliai naudoti energijos rezervus priklausomai nuo savo fizinio krūvio esamu momentu yra siekiamybė, kadangi neefektyvus procesas, ramybėje naudojant didesnius kiekius glikogeno rezervo sukelia pro-uždegiminius faktorius bei skaitina didesnę laisvųjų radikalų produkciją, kurie prisideda prie lėtinių ligų patogenezės.