Reabilitacija, prereabilitacija - kodėl reabilitacija ir treniravimas yra dvi medalio pusės
Keliauju per savo asmeninę reabilitacijos kelionę ir aš nebūčiau aš, jei nebūčiau linkęs analizuoti pertekliškai: kokie metodai taikomi reabilitacijose, nuo ko priklauso gijimo laikas, kas turi daugiau ar mažiau svarią įtaką audinių gijimui, kiek iš tiesų galima „jausti“ gyjantį audinį ir t.t. Tema plati, tad pradėkime nedelsdami.
It kokią mandalą paanalizuokime procesą nuo šaknies (centro), tai yra paties žodžio, kuriuo yra vadinamas šis gijimas – reabilitacija. Tai sudurtinis žodis: lot. re + habilis = vėl + tinkamas; habilitas – tinkamumas.
Vis dar juokiuosi, kad ši mirusi kalba yra labai praktiška, nes jos bazinis supratimas padeda niekad nesustabdyti pokalbio užklausiant patikslinimo, ką žmogus turi omeny. Žodžių, kurie kilę iš lotynų kalbos, reikšmė jau įkoduota į pavadinimą.
Jei jau atliekame reabilitacijos procesą, turime pasidžiaugti, kad tai REabilitacijos procesas, o ne Abilitacijos, nes senus gebėjimus grąžinti visuomet lengviau nei įgyti naujus. Taigi žinant pažeidimo vietą reikia suprasti, kiek audinių yra pažeista po operacijos ar kitos procedūros.
Kaulų gijimo periodas apibrėžiamas nuo 6 iki 12 savaičių.
Sausgyslių – nuo 4 iki 6 mėnesių.
Kremzlių – nuo 2 iki 6 mėnesių.
Raumenų – nuo 3 iki 6 savaičių.
Dermos ir odos – nuo 2 iki 8 savaičių.
Ir perskaičius šiuos teoriškai apibrėžtus laikotarpius natūraliai kyla klausimai:
Kodėl laikai tokiose plačiose ribose?
Kodėl vieni audiniai gyja savaičių ribose, o kiti – mėnesių ribose?
Atsakymas į abu klausimus yra tas pats – viskas priklauso nuo kraujotakos ir maitinimo. Kaip nekeista, tokie audiniai kaip kaulai turi geresnį maitinimą, nei sausgyslės ir kremzlės, tačiau ne tokį gerą, kaip oda ir derma. Nors kaulas ir yra kieta struktūra, bet jis išvagotas smulkiomis kraujagyslėmis ir maitinimas bei remodeliacija vyksta pastoviai, taigi pačios kaulinės struktūros ir gyja greit. Dėl odos bei dermos atrodo savaime suprantama: jei kada įsipjovėte pirštą, o tikrai esate, kraujuoja stipriai ir reikia iškart užspausti ir šaldyti norint sustabdyti kraujavimą. Dėl puikios kraujotakos viskas gyja itin greit, kaip ir raumenys. Sunkioji dalis tenka tokiems audiniams kaip sausgyslės ir kremzlės, nes jos neturi geros kraujotakos. Keista, atrodytų, dažniausiai sausgyslės ir kremzlės yra jungtys tarp kaulų ir raumenų, tada kodėl tarp jų tokia gijimo laikotarpio atskirtis Pats sausgyslių pavadinimas sufleruoja atsakymą: jos yra „sausos“. Sausgyslės retai turi savo atskiras kraujotakos šakas, dėl to ir gyja tik tiek, kiek kraujotakos atneša raumenys, kurių tęstinumas yra tos sausgyslės. Labai panaši istorija yra ir su kremzlėmis (meniskai ar ausies kremzlės): vienąkart įtrūkusios ar lūžusios ir neturėdamos savo maitinimo jos maistinių medžiagų gauna tik tiek, kiek aprūpina aplinkiniai audiniai.
Dabar suprasdami šiuos bazinius dalykus apie audinius galime bandyti patikslinti atsakymą, kodėl tos gijimo ribos tokios plačios? Tai priklauso nuo to, kiek INDIVIDUALIAI gera yra to audinio kraujotaka gijimo metu, o tai priklauso nuo to, kiek gera ji buvo iki traumos ir kiek gera ji bus per aktyvų gijimą.
Supraskime skirtumą: jei dėl kritimo lūžta žastikaulis 60-metei moteriai, kuri fiziškai neaktyvi, to kaulo gijimas užtruks ilgiau, nei 20-mečiui, kuris reguliariai kilnoja svarmenis. Neskaitant amžiaus aspekto, pastovus buvęs krūvis predisponuoja pastovų ir gerą kraujagyslinį tinklą, kuris duoda naudos net tuo metu, kai nesi aktyvus – kai gyji. Dėl kuriamo pastovaus stimulo audiniams adaptuotis prie fizinio aktyvumo raumenys turi vešlų kraujagyslių tinklą ir audiniai turi didesnį kiekį kanalų rezorbuoti maisto medžiagas iš kraujotakos. Priešingu atveju, jei fizinis krūvis iki traumos buvo niekinis, gijimas vyksta visiškai „pirma pavara“: nors sužeidimo vietoje esantis uždegimas didelis, bet maitinimo kanalų yra gana mažai, nes iki šiolei jų niekad daug ir nereikėjo.
Dėl paskutinio faktoriaus „modernėjančioje“ medicinoje reabilitacijai atsirado dar vienas segmentas, vadinamas PREreabilitacija. Juokiuosi sakydamas „modernėjančioje“, nes tai vienas iš tų atvejų, kur žingsnis į priekį yra grįžimas į primityvumą. Prereabilitacija tėra organizmo ruošimas reabilitaciniam procesui. Vėlgi, supraskime per pavyzdį: jei planuojama atlikti peties sąnarinės lūpos plyšimo operaciją, prieš ją norima sustiprinti ir „krauti“ visus audinius, kurie supa operuosimą segmentą: sustiprinti žasto raumenis, peties raumenis, viršutinę nugarą ir tai daryti reguliariai ir pastoviai iki operacijos dienos. Kiekvienas papildomas užsiėmimas šiam segmentui duos kūnui postūmį sugeneruoti ir sukurti daugiau maitinimo takų į šiuos audinius, dėl ko visi jie bus geriau maitinami pooperaciniame laikotarpyje. Tad geriausia, ką galima daryti prieš planines operacijas, ir yra ne totalus audinio saugojimas, o sąmoningas ir protingas jo apkrovimas krūviu.
O pooperacinis periodas jau yra sena gera reabilitacijos klasika, kur prasideda visi modernios medicinos keiksmažodžiai: kineziterapija, fizioterapija, pasyvios mankštos ir t. t. Tad trumpai ir apžvelkim kiekvieną ir įvertinkim jų svarbą.
Kineziterapija
Kaip sufleruoja lotynų k. pagrindai, kinezi – judesys, terapija – gydymas. Gydymas judesiu, nes judesys gydo geriau nei „nejudesys“. Tai kas nejuda dūla, rambėja ir sunyksta laiko dulkėse.
Ji skirstoma į pasyviąją kineziterapija ir aktyviąją. Pasyvioji, kai ne tu pats judini sužeistąjį segmentą, o kam nors padedant (pvz., sveikąja ranka judini nesveikąją), o aktyvioji, kai tu pats judini sužalotąją dalį. Todėl pooperaciniame periode ir yra duodamos rekomendacijos pirmas savaites laikyti audinius fiksuotus, tačiau kartu kiekvieną dieną skirti laiko pasyviems judesiams: ištraukti gyjantį segmentą iš longetės ir jį judinti pasyviai skausmo ir proto ribose. Kadangi kuo mažiau judame, tuo mažiau stimuliuojama kraujotaka ir tuo ilgiau užsitęsia gijimo procesas. Vėliau, kai tikima, kad audiniai pakankamai sugiję ir sukabinti segmentai nebeištrūks, rekomenduojama kuo greičiau pradėti kineziterapijos aktyviąją dalį. Kadangi šis kūnas sukurtas laipioti medžiais ir mėtyti akmenis, geriausiai gyjame aktyviai judėdami. Todėl ir pradedama nuo apgailėtinai mažų judesių ir krūvių, kaip kad pagaliukų kilnojimo, kamuoliukų spaudymo ir panašių žaidimų, bet su kiekviena diena tas krūvis vis didinamas. Yra atliekama linijinė progresija, nes vėlgi gijimas yra aktyvus procesas, o ne pasyvus. Kuo daugiau skausmo ribose gali judėti, tuo greičiau gyji. Todėl per dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas ir gali būti neigiamas faktorius. Jei pašalinamas skausmo faktorius, tu kaip savo kūno operatorius negali būti kritiškas kūno signalams ir taip gali perkrauti gyjančius audinius. Taigi pooperaciniame etape skubėti nereikia, reikia veikti palaipsniui: kasdien iš savęs tikėtis vis daugiau, bet daugiau 1–2 %, o ne dvigubai.
Lyrinis nukrypimas: kadaise per darbo praktiką iš kolegos išgirdau ir patikėjau pokštu, kad vadovai ir itin aukštas pareigas užimantys asmenys dažniausiai tiki, kad kaip ir profesijoje, taip ir gijime jie yra geresni ir gyja greičiau nei kiti. Juokais juos vadinu C lygio klientais, nes dažniausiai per reabilitaciją jie turi riziką daugiau traumuotis: skubindami gijimo procesą neracionaliai greitai jie perspaudžia ir vėl įplėšia traumuotas vietas.
Kol kas kineziterapija yra stipriausias ir veiksmingiausias įrankis gijimo procese lyginant su visais kitais įrankiais, kuriuos toliau apžvelgsiu.
Fizioterapija
Fizioterapijoje naudojami skirtingi įrankiai. Visų jų neaptarinėsiu, o tik perbėgsiu per dažniausiai naudojamus ir jų veikimo principus.
Lazeris. Iš esmės naudojamas audinių šildymui tam tikrame gylyje. Kadangi lazerio koncentracijos tašką gali nustatyti ir jis nebūtinai yra toks, kokį matome veiksmo filmuose iš ateities, kur jis skersai pjauna viską, jis gali būti nukreiptas į audinį 3 cm po odos paviršiumi ir šildyti būtent tą audinio dalį. Ne burtai, ne magija, tačiau tinkamai naudojamas lazeris gali sušildyti audinius, kurie yra visiškame sąstingyje ir taip pagerinti lokalią kraujotaką. Yra studijų ir publikacijų apie tai, kad specifiniai lazeriai aktyvina specifinius gijimo faktorius, bet ši apžvalga skirta bendrybėms, o ne detalėms.
Ultragarsas. Tai yra vibracinės mechaninės bangos, kurios, kaip ir lazeris, gali būti koncentruojamos į tam tikrą audinio gylį. Taigi jei yra audinių sustingimas arba prasta kraujotaka, galima pasirinkti ultragarsinėmis bangomis tą nejudrią vietą išjudinti ir paskatinti jos lokalią kraujo cirkuliaciją.
Elektrostimuliacija. Elektra gali stimuliuoti raumeninius audinius ir imituoti jų susitraukimą su išoriniu elektros signalu, o ne vidiniu (kai ką nors judini su galva). Taigi su elektrostimuliacija gali kurti mikrojudesius ir taip skatinti lokalią kraujotaką. Įdomu, kaip viskas reabilitacijoje sukasi aplink judesį ir kraujotaką. Kad ir kokie mandri ir įvairialypiai įrankiai, visi jie nori imituoti judesio naudas. Todėl ir laikau visas terapijas antrinėmis, jei lyginu jas su kineziterapija. Nėra nieko geriau už judesį. Taškas.
Magnetoterapija. O čia įeinam į tą zoną, kur tikslieji mokslai pradeda kiek maišytis su magijos pasauliu. Teoriškai magnetinis laukas veikia daleles, kurios turi didesnį jonų skaičių ir kaip magnetas metalui – jas stumia arba traukia. Tad taip ir spekuliuojama, kad magnetinis laukas padeda krešuliams greičiau suskilti ir išsijudinti, dėl to greičiau rezorbuojasi ir greičiau gyja. Bet aš sakau, kad tai iš dalies burtai, nes ne viena ir ne dvi publikacijos rodo, kad magneto efektai dažnai panašūs į placebo. Todėl kartais jis veikia, kartais nieko nedaro. Bet dienos pabaigoje visad nesunku skirti procedūras, kurios turi nedaug kontraindikacijų, o magnetoterapija, kadangi yra itin neinvazyvi, jų turi labai mažai.
Mityba
Ir galiausiai prieinam prie srities, kuriai dažnai skiriam per daug laiko ir dėmesio, nors iš esmės tai turi gana mažą įtaką, jei valgoma bent pakankamai. Papildai. Vardiju svarbumo tvarka:
- Bendras kalorijų kiekis. Jei gyji, privalai patenkinti savo bazinį medžiagų apykaitos poreikį, nes gijimui reikia energijos. Kai esi gijimo procese, ne laikas mesti svorį. Gyji dabar, o su pasekmėmis ir riebalų rinkėmis tvarkysiesi, kai viskas baigsis. Nemetam kelio dėl takelio!
Baltymai. Svarbiausi ne tik gijimo metu, bet ir kasdienybėje. Kadangi nejudrumas gijimo metu padidėja (reiškia, nebėra stimulo kūnui išlaikyti raumeninę masę), o gyjant jų reikia net daugiau, vartodami baltymus iškart nušaunam du zuikius: jie yra ir kuras audinių regeneracijai, ir tuo pačiu slopina savų baltymų ardymą esant jų stokai. Kitaip tariant, jei nevalgai jų pakankamai, kūnas daro puikaus vadybininko darbą: paima juos iš kitur ir duoda tam, kam reikia. Kūno vadyba daugiau socialistinio požiūrio, o ne kapitalistinio. Išskyrus riebalinį audinį. Tas tai visiškai kapitalistas…
Omega-3 riebalai slopina uždegimą, todėl čia net nereikia per daug išsiplėsti, nes naudos daug, o minusų ne itin yra.
Kolagenas ir chondroitinas – esminės sąnarių ir jungčių sudedamosios dalys. Tai vėlgi, jei jau lopai audinius, kurie yra po pažeidimo, geriau kad šių medžiagų netrūktų. Taip pat jos papuola į kategoriją, kur daro arba gerai, arba nieko, todėl nesunku rekomenduoti visiems, nes šalutinio poveikio beveik nėra.
Apskritai paėmus, tai yra bendros reabilitacijos ypatybės, kas, kiek ir kodėl užtrunka. Suprantant jas galima pradėti spekuliuoti, kiek gali užtrukti tavo asmeninio pažeidimo gijimas, nes jis priklauso, kaip jau, tikiuosi, supratot, nuo daugiau nei vieno faktoriaus. Taigi kitas įrašas bus apie tai, kas buvo pasirinkta daryti per peties PREreabilitaciją.
Pagarbiai,
J.J.
