Sveikatos rezoliucija
Nesitreniruosiu ir nesportuosiu, kai esu pavargęs
O kam? Rizika ką nors pasitempti ar nikstelėti didelė, geriausios treniruotės nepavyks padaryti, o juk treniruotis pervargus dar ir širdžiai negerai. Tad geriau tiesiog ištiesti kojas, užsisakyti maisto į namus ir pakirmyti sofoje. Tokį laiką reikia skirti motyvacijos rinkimui – pasižiūrėti motyvacinius vaizdo įrašus jutube ar instagrame. Tai tikrai padės labiau nei judėjimas šiandien, kuomet esu PAVARGĘS.
Nesitreniruosiu, kai ką nors skauda
Jokiu būdu negalima ir neturėčiau judėti ir treniruotis, kai esu susižeidęs. Jei susimušiau alkūnę ir treniruosiuosi, rankai gali tik pablogėti. Jei skauda kelį, tai juk gali sukelti ir klubo skausmą. Koks gali būti apskritai tikslas sportuoti ar treniruotis tada, kai turi bet kurios galūnės traumą. Tai negi eisi ir darysi ką nors su kitomis likusiomis trimis galūnėmis. Baikit, laiko švaistymas. Visa tai dar gali pradėti didinti pasitikėjimą savimi ir tikėjimą, kad net kylant sunkumams vis tiek įmanoma ką nors padaryti. TO TIKRAI NIEKAM NEREIKIA.Nevartosiu daugiau baltymų
Visi kultūristai, nors ne visada kultūringi, visada kalba apie baltymus. Kam jie man? Nuo jų išsipučiama ir dar girdėjau, kažkur daktarai sakė, kad jie inkstams ar kepenims kenkia. Geriau vartosiu daugiau sojų produktų, nes jie juk ne gyvulinės kilmės. Juk gyvulinės kilmės produktai sukelia vėžį, tai, manau, tas pats ir su baltymais gali būti. Be to, nei vienas iš mano bočių baltymų nevartojo ir rūkė, IR vis tiek iki 85 metų išgyveno. Tai gal net reikėtų apie „Iqos“ įsigyjimą pagalvoti.Vyresniems nei 40 m. asmenims kilnoti sunkumų negalima
Tūpdamas kenki keliams, kelti daiktus nuo žemės galima tik tiesia nugara ir šiaip, kam tai daryti, tai juk stuburo diskams kenkia. Keldamas virš galvos tik prašaisi kažką užsimesti ant galvos, o dar ir pečiams blogai. Šiaip tas sunkumų kilnojimas – toks pažaidimas jauniems vaikėzams, kurie taip susigadina nugaras visam gyvenimui. Tada padeda tik reabilitacija ir kaulažolių tepalas. O jei kelsi netaisyklingai, gali numirti. Kelsi per daug – mirsi. Neturi tinkamos genetikos šiam sportui – irgi mirsi. Ir dar tavo palikuonys mirs. O bandyti atsargiai ir palengva mokytis šių judesių, juos sunkinti per laiką adaptuojant prie savo didėjančio pajėgumo tikrai neskamba taip, kas padėtų pasiekti rezultatų.
Jokiu būdu nesitreniruosiu, jei taip man patarė gydytojas, masažistas, chiropraktikas, odontologas, santechnikas, kaimynas, kirpėjas ar vietinis baristas
Ypač, kai jie pamini konkrečiai, kad sunkumų kilnojimas žaloja. Jie žino geriau. Jie tavo sveikatą žino geriau nei tu. Jie geriau nei tu žino visą tavo sportinę patirtį ir potencialą. Jie geriau nei tu žino tavo siekius ir norus. Jie geriau nei tu žino, ko tikėtis iš gyvenimo. Jie žino geriau kokius, kada, kaip sunkiai ar lengvai, kokiu dažnumu reikia daryti dalykus sporto salėje. Jie yra savo srities specialistai ne veltui. Tai neapsisunkink ir negalvok, tiesiog daryk, ką sako kiti. Nėra čia ko prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir pasirinkimus. Atsakomybė už savo pasirinkimus – tik silpniems.
Daugiausia inspiracija ir mintys yra paimtos iš mano mėgstamo puslapio „Starting Strenght“, atmieštos kasdienybėje bei darbe girdimų argumentų, kuriuos sau sako žmonės, pasirenkantys nedaryti vienų ar kitų dalykų. Taip, visame kame yra krislas tiesos, tačiau išgirdus tokio tipo pasiteisinimus, galvoje išgirstu savo pradinės mokyklos anglų kalbos mokytojos frazę, kuri mane lydi iki šių dienų: „teisinkis nesiteisinęs, bet darbą juk vis tiek reikia padaryti“.
Tad dar vienų gražių ir nuostabiai ironiškų metų
iš visad pasiekiamos „Sunkumų klinikos“!
Juozas Jankauskas
