Kaip mesti svorį arba metabolinio greičio matuoklio koncepcija (II dalis)
Svieki atvykę į tamsiąją mėnulio pusę, kur gyvena didžiausias bukumo priešas - išsilavinimas.
Grįžtam prie įdomybių ir išsiaiškinimo, kodėl tas retkartinis jėgos sporto praktikavimas arba sprintas, ar belekas kitas, kas nereikalauja valandų valandas prakaituoti ir galvoti, kaip viskas beprasmiška, kol tai atlikinėji, yra geriau.
Visi tie energijos gamybos procesai vyksta mano mėgstamiausiose organelėse (čia ir pasireiškia mano šališkumas - iš visų tų ląstelės dalių esu išsirinkęs mėgstamiausią) - mitochondrijose. Ten ir vyksta tas nuostabusis Krebso ciklas, kurio dėka ir yra gaminamas ATP, kuris yra naudojamas kaip universali energijos valiuta kiekvienai gyvybei išlaikyti reikalingai funkcijai. Kaip šalutiniai produktai, Krebso cikle “deginant” dalykus, gaunami CO2 (anglies dvideginis) ir H2O (vanduo). Jie ir pasišalina iš mūsų kūno vis daugiau, kuo sunkesnius veiksmus atliekame - daugiau prakaituojame (vanduo) ir giliau iškvepiame (anglies dvideginis).
Norint suprasti, kaip jėgos treniruotės padeda efektyviau mesti svorį, reikia suprasti fizinio streso adaptacijos procesą.
Kuomet mes atliekame kažkokį fizinį veiksmą - kovojame su pasipriešinimu, kuris dažniausiai yra dėl esančios gravitacijos. Naudosiu pritūpimo pavyzdį. Kuomet nusileidi šikna iki grindų, reikia kiek pastangų kovojant prieš natūralias gravitacijos jėgas. Ir kad ir kiek treniruoti būtume, vis tiek pritūpimų galime padaryti limituotą kiekį. Pastarieji pritūpimai buvo stresorius, nes organizmas, o pagrinde, energetine prasme, mitochondrija buvo statoma į nepatogią poziciją, jos buvo prašoma gaminti daugiau energijos nei ramybės metu. O jei Tu diena iš dienos leidi laiką sėdėdamas darbe prie lango į elektroninį pasaulį, tai darydamas tuos pritūpimus verti savo mitochondrijas dirbti viršvalandžius (you bastard, how dare you).
Sunkus fizinis krūvis, kuomet mitochondrijos per trumpą laiką turi spėti gaminti didelį energijos kiekį, stato jas į nepatogią poziciją - vyksta sunkūs oksidaciniai procesai, visokių metabolinių liekanų gamyba, kurių didelis kiekis laaaaabai lėtina jų veiklą, gal net drįsčiau teigti, veikia toksiškai. Bet tai ir yra pirmoji adaptacijos proceso dalis - šie mitochondrijoms kenksmingi dariniai skatina jų restruktūrizaciją ir dalinimosi procesus tam, kad kitą kartą su esančiu stresoriumi būtų galima susidoroti efektyviau. O jei susidoros efektyviau, tuomet bus pagaminta mažiau tų medžiagų, kurios veikia jas toksiškai. Juk niekas nenori gyventi strese, net tavo mitochondrijos.
Viso to adaptacijos proceso jos tampa efektyvesnės vykdyti Krebso ciklą, oksidacijos procesus, įsisavinti medžiagas, be viso to, dalinasi ir dauginasi it kokie zajicai. IR taip Tu tampi stipresnis kitam kartui, kuomet kažkas privers Tave daryti tuos nepatogius ir kartais net daug malonumo nesuteikiančius judesius, kaip pritūpimai.
Tai kaip ir plius/minus aiškiau, kaip čia tampama stipresniu, bet ką tai turi bendro su svorio metimu? Toliau personifikuoju tas žaviąsias organeles mitochondrijas.
Dabar, kuomet Tu jas bent kelias savaites tusijai ir vertei daugintis, staiga nustojus daryti savo kas antradienius pritūpimus jos juk niekur nedingsta. Dabar, nors Tu nieko fiziškai sunkaus nedarai, vis tiek gyveni su papildomom mitochondrijom, kurios nepersitempdamos toliau, be sunkaus darbo, chillina Tavo ląstelėse. Tik čia smagusis faktas, kad kaip ir kiekvienas Tavo kūno darinys, kad išliktų gyvas, jam reikia energijos. Kaip jau matome “greičio matuoklyje”, net esant ramybėje energija yra naudojama, o dabar, kuomet Tu turi daugiau mažųjų energijos gamyklų mitochondrijų, net ramybėje naudosi daugiau energijos nei tas, kuris prieš kelias savaites turėjo mažiau pastarųjų.
Nežinau, kaip Jums, bet šis faktas yra man neįtikėtinai žavingas!
Žinot, tuos ant produktų esančius užrašus, kurie teigia, kad jie padidina Tavo metabolinį greitį ir to pasekoje Tau nieko nedarant kris svoris. Mėšlas, totalus mėšlas. Natūralesnio ir paprastesnio proceso (kaip “paspartinti savo metabolinį greitį”) nei fizinis aktyvumas tiesiog nėra. Visi nori tabletės nepakeldami šiknos nuo kėdės. Well, good luck with that….. Gerai, čia buvo neracionalus frustracijos proveržis į viešą eterį (kurio pasirenku neretušuoti), tad pripažįstu tai, nusipurtau ir judu toliau.
Visi turime bent kelis draugus, kurie sportuoja vos kelis kartus per savaitę ar tiesiog yra priversti darbe kartais patampyti kokius neracionaliai didelius daiktus ir, atrodo, gali kimšti į burną beleką ir vis tiek išlikti nenutunkantys. Visuomet išliks genetinė predispozicija - ar tu gimei su labiau efektyviom mitochondrijom, ar mažiau efektyviom. Tačiau didysis energijos apykaitos ratas ir sukasi jose, tad, norint mesti svorį, turime rūpintis būtent pastarosiomis, žaviosiomis, nenuilstančiai dirbančiomis organelėmis - mitochondrijomis.
Ir kiekvieną kartą pagalvojęs apie visus tuos procesus, kurie vyksta vien mums kvėpuojant, aš lieku sužavėtas ir nuostaboje, kaip tame aparate, kurį mes naudojame kasdien, viskas gražiai sustyguota. Sakykite, ką norit, bet mokslas, kurio dėka mes suprantame visus šiuos kaskada veikiančius procesus, yra sexy ir, jei Jūs taip nemanote….you’re idiots.
Tad pasidrabsčiau purvais ir sekantį kartą sugrįšiu su finaline rašinėlio dalimi, kur papildysiu kol kas nepaminėtas fizinio aktyvumo detales, kvėpavimą ir kokią tai turi įtaką energijos apykaitai.
