Keto beibiai
“Ketozė nėra natūrali…miršta taip žmonės…kur tai matyta, kad tu be vaisių išgyventum”. Melas, šmeižtas ir provokacija, su kuria kaip medicinos mitybos autsaideriui tenka susidurti bene kasdien, kai kažkam užklausus pradedu porinti apie savo metabolinius eksperimentus. Tad sėdėdamas šią nuostabiai baltą rudens dieną kavinėje ir vis dar bandydamas kovoti su savo personifikuotais vėjo malūnais, pasistengsiu Jums papasakoti, kad net mieliausi beibinos pirmaisiais savo gyvenimo etapais nelabai gerai važiuoja ant perfabrikuotų anglių, kurių prikišta į visokiausias tyreles ir formules. Moksliškai aišku. Tad pradedam.
Manau, cituoti didelių mokslinių tyrimų sekantiems teiginiams nereikia ir dėl to galime sukirsti rankomis:
1. Naujagimių maitinimas krūtimi yra sveikiau ir naudingiau, lyginant su maitinimu visokiausiomis formulėmis (jei mama sveika, savaime suprantama). Na nes juk natūralu ir pan.
2. Ilgesnis naujagimio maitinimas yra geriau nei trumpesnis (vėlgi, proto ribose. Tarpuose tarp miego ir žindymo neturėtų sekti rišlūs vaiko klausimai - “ o kodėl tėtis taip ilgesingai žiūri į tą padavėją?”).
Na, o kuomet pastatėme įsitikinimų pamatus, galime bandyti kloti pirmąjį aukštą.
Motinos pieno sudėtis
Žiūrim ir ką gi čia matome?. Supaprastinus, santykis tarp mikroelementų - 4:1:7 (riebalai:baltymai:angliavandeniai) šimte mililitrų skalsaus skalsaus motinos pieno.
Energetine prasme santykis - 4*9:1*4:7*4 = 36 kcal: 4 kcal: 28 kcal. O jei viską paversime procentais, tuomet gausime tokį smagų santykį -
53% energijos ateina iš riebalų,
6% energijos ateina iš baltymų,
41% energijos ateina iš angliavandenių.
Oh, sweet baby Jesus, ar tai reiškia, kad konspiracijos teorijos teisingos - motinos skiepijamos visokiais velniais ir tai priverčia patį sakraliausią žmogaus gyvenimo mitybos šaltinį užsiteršti riebalais? Nope, tai normalu. Visi mes, tūli lietuviai ir kiti nuostabūs žmonės, kurie buvome maitinti šventąja baltme, visą naujagimystės periodą praleidome ketozinėje arba artimoje tam būsenoje, kuomet didelė dalis energijos smegenų vystymuisi ateidavo ne iš kur kitur, bet iš skaniųjų riebalų. O jei Jūsų neįtikina šis banalus skaičiavimas, tuomet gal labiau įtikinamai skambės 2002 metais žaviosios Herrera atliktas tyrimas. Jo metu buvo tikslinamasi, ar reikia riebalų ir kokią funkciją jie atlieka fetuso vystymosi etapu. Kaip jau suprantama, nepublikuočiau, jei rezultatas eilinį kartą nebūtų - fat is life, fat is love.
Just in case, turėjau pats pasitikslinti, ar mano tikėjimas, kad mamos pienas yra geriausia, ką galima duoti vaikui. Gal visgi ir čia buvo kokia spraga medicinos studijose ar tiesiog pramiegojau tą paskaitą. Nope, viskas gerai - šaltinis vienas ir du bei gausa kitų nepriverčia dar kartą apsiversti mano pasaulio.
Toliau ieškodamas mokslinio pagrindimo savo teiginiams, užtikau Rojaus (de Rooy) tyrimą ( žmogumi su tokiu vardu galime pasitikėti, jis matyt arčiau dievo nei aš).
Buvo lyginamos grupės naujagimių pagal savo maitinimo standartus (ar maitinami krūtimi, maitinami formulėmis ar kombinacine mityba) ir buvo bandoma išsiaiškinti, ar maitinimas krūtimi yra pakankamas naujagimiams ir kokia ketonų bei cukraus kraujyje cirkuliacija. Smagios naujienos beibiam, kurie maitinosi tik mamos pienu - cukraus kiekis kraujyje išlikdavo stabiliausias, o ketonų kiekis būdavo aukščiausias. Tai kur Jūsų mažai riebalų turintis cukraus dievas dabar, a? Jei tik mama turi galimybę ir laktuoja, tuomet nieko geriau, nei kriokiančio vaikiščio užkišimas krūtimi, tiesiog nėra ir papildomai močiutės širdies lašų tinktūros į pašildyta formulę tikrai nereikia dėti.
Kur Jūsų neriebus Cukraus dievas dabar?
Taigi visko reziumė -
1. Naujagimystės periodu, nėra nieko geriau už motinos pieną.
2. Tokia mityba yra high-fat ir jos metu sparčiausiai vystosi smegenų struktūros.
3. Maitinimas krūtimi(high-fat) koreliuoja su sveikesniais augančiais vaikiščiais - mažiau alergijų, dermatitų ir pnš.
4*. Hipotezė - baigiant maitinti motinos pienu, nereikia visos mitybos keisti į visokiausias sultis, sutrintas kriaušes ar dar blogiau - dribsnius. Naminiai buljonai ar esant galimybei riebūs produktai nepaskatins jaunojo pasaulio gyventojo organizmo išgyventi metabolinio šoko perorientuojant jį į totalų anglių vartojimo aparatą.
Paskutinioji mintis tėra hipotezė ir mano fantasmagorinis pasvajojimas paremtas visos tos medžiagos, kurią skaitau.
Tad nusivalau skalsią baltą pieno putą nuo savo ūso ir sakau Jums - geros ir riebios dienos,
J.J.
