Kodėl "kilnoti" turėtum ir tu? Preambulė
Dalinsiuosi kitu savo gyvenimo džiaugsmu ir įrodysiu Jums, kodėl tai taip pat svarbu, kaip paskambinti artimiesiems ne švenčių proga ir pasiteirauti, kaip jie jaučiasi (per retai žmonės klausia savo draugų ir artimųjų, kaip jie jaučiasi, vietoj standartinio ir lakoniško “kaip tau sekas?”).
Šis gležnas sutvėrimas, kuris kasdien yra pasmerktas keltis jam nepatinkančiu laiku, letargiškai atlikinėti rytinius ritualus ir stimuliuoti save priklausomybę keliančioms substancijom tik tam, kad iškęstų ryto kančią, yra sutvertas, priešingai nei gali atrodyti - būti stiprus. Jėga yra žmogiškojo prado bazinė charakteristika. Ištvermingas, koordinuotas ar net uber lankstus gali būti ne kiekvienas, gal net ir ne kiekvienam reikia, tačiau stiprus gali tapti kiekvienas ir tas tapimo procesas atneš tik teigiamus benefitus visiems likusiems gyvenimo aspektams.
Iš šios savo naujosios simpatijos darysiu seriją įrašų. Kol kas tai pavadinkim - “ KODĖL BŪTI STIPRIAM YRA JĖGA” (pavadinimo idiotiškumas man kelia šypseną. Gal tokį ir paliksiu). Tad pirmai pradžiai prašokime per basic’us ir pasikalbėkime bendrybėmis apie jėgos sporto naudą. O vėliau bus galima pradėti plėtotis (pre-ambulė ateities įrašams), kodėl būtent pritūpimai su svoriais, sunkumų kėlimas nuo žemės, svorio kėlimas virš galvos ir panašaus tipažo treniruotės yra mano pasirinkimas ir tuo pačiu turėtu tapti Jūsų pasirinkimu. O kol kas - dedam pamatus :
1. Kaulai ir raiščiai - Kol esi jaunas ir veržlus jaunuolis/panelė, tavo skeletinės sistemos vystymasis eina sklandžia ir įprasta vaga. Tačiau dėl sėslaus ir nenatūralaus gyvenimo tempo, kuomet mes esame priversti sėdėti po 8 valandas prie “ergonomiškai” pritaikytos darbo vietos, kaulinis bei jungiamasis audinys pradeda prisitaikyti prie to - jo kraujotaka silpnėja, regeneraciniai ir atstatomieji mechanizmai lėtėja, o atėjus savaitgaliui, kuomet turi padėti tėvukui išvilkti žoliapjovę iš sandėliuko, tai darai nerangiai ir neveiksmingai. Vakare prisėdus pradedi jausti, kad skauda nugarą bei kelius, ir sakai sau, kad tai normalu, juk tokį didelį darbą atlikinėjai. Bullshit, skauda, nes gyvenime esi tingus liurbis ir nesi pasiruošęs fiziškai sunkiems darbams ir darbeliams. Dar didesnė jėgos treniruočių svarba yra vyresnio bei senyvo amžiaus žmonėms. Apkraunant organizmą biomechaniškai teisingu krūviu, raumenys sukelia stresą kauliniam audiniui, prie kurio fiksuojasi, ir jam nėra kur dingti, kaip tik adaptuotis - skatinami jau anksčiau minėti kaulų atstatomieji mechanizmai ir stiprėja kaulinis audinys. Tad jei matote gatvėje einančią žavią ponią, kuri kiekvienam žingsnyje pasiremia lazdele, kurią prisakė naudotis jos gydytojas dėl besivystančios osteoporozės, supraskite, kad būtent jai labiausiai ir reikia jėgos treniruočių.
Ugh, aš toks pavargęs nuo visos dienos gulėjimo.
2. Svorio kontrolė - Sportas ir jėgos treniruotės nėra svorio metimo būdas, tai yra virtuvės ir teisingos mitybos rezultatas. Tačiau jėgos treniruotės tiesiogiai padeda keliais aspektais - dirbant su jėga per itin trumpą laiką sunaudojamas raumenyse sukauptas glikogenas ir po geros treniruotės, neprisikertant šlamšto, raumenys kur kas greičiau ima energiją iš riebalų rezervo. Plius jėgos treniruotės skatina mitochondrijų restruktūrizaciją, kurios yra atsakingos už energijos gamybą - jos didėja, jų daugėja. Todėl turint didesnį ir labiau adaptuotą jų kiekį, organizmo metabolinis greitis (metabolic rate) atitinkamai didėja ir po gerų treniruočių net sėdint greičiau “tirpsta” sukauptas riebalinis rezervas. Fun faktas - jėgos treniruotės savo efektą, didinant metabolinį organizmo greitį, turi iki 72 valandų po treniruotės, lyginant su žemo intensyvumo treniruotėmis (bėgimas ar dviračio minimas), kurių efektas būna iki 12 h po treniruotės.
3. Koordinacija - Kaip jūs manote, kodėl žmonės, o ypač vyresnio amžiaus, krenta? CNS patologijos, kuomet smegenėlės (ta smegenų dalis, kuri atsakinga už savęs suvokimą ir koordinacija erdvėje) yra labai retos, lyginant su tuo, kiek kritimams įtaką turi paprasčiausia raumenų atrofija. Testas, kurį mes visi galim atlikti - atsistokite ir pasvirkite į priekį. Na, juk nevirstate galva į priekį. Tai yra todėl, kad svorio centrui keičiantis, kojų raumenys adaptyviai pakeičia savo įtempimą ir perskirsto svorį taip, kad nevirstume į priekį. O kuo esame vyresni ir netreniruoti, tuo labiau visas tas raumenynas atrofuojasi. Tuomet mes matome tuos asmenis viešajame transporte, kuomet jie kovoja dėl savo gyvybės kiekvieną kartą, kai troleibuso vairuotojas pasirenka staigaus stabdžio paspaudimo veiksmą prieš jo akis besivystančiai problemai išspręsti. Centrinė nervų sistema suvokia pokyčius, tačiau refleksyviai reaguoti į svorio centro pokyti neleidžia būtent raumenų atrofijos paseka.
4. Ilgaamžiškumas - Uber ilgas topikas kaip, kur ir kodėl, bet didesnis raumenų kiekis bei didesnė jėga tiesiogiai koreliuoja su ilgaamžiškumu. Kas gana logičnaja - fizinis krūvis gerina kaulų mikrocirkuliacija - reiškia kaulai stipresni. Didesni krūviai išlaiko sąnarių “sutepimą” - lėčiau progresuoja įvairiausios artrito formos. Jėgos treniruotės didina vaskuliarizacijos tinklą bei gerina veninį kraujo nutekėjimą ir jo sugrąžinimą į širdį - which is all good stuff. All the benefits, none of the draw-backs. Tikrai laikui einant padarysiu apie tai atskira įrašą.
5. Naudingumo koeficientas skirtam laikui - Savaitėje yra 168 valandos. Atrodo daug, ar ne? Bet paskaičiuojam, kiek kas atima laiko ir suprasime, kad jo švaistyti nereiktų. Jei dirbi 1 ar (dažnesnis variantas) 1.5 etato - 60 valandų. Bandai skirti miegui po 7 h per nakt - 49 valandos. Kasdien kiek virš valandos bendro laiko skiri maitinimuisi (nebent esi visai dėjęs ant savo sveikatos ir maitiniesi tik pusfabrikačiais) - 10 valandų per savaitę. Socializuojiesi ir bendrauji su draugais, šeima, įkyriais kolegomis darbe - dar kokios 10 h iš savaitės. Važinėjimas į parduotuvę, darbą, namų ruoša, bendra higiena, tiesiog vėpsojimas į tuštumą, laukiant egzistencijos pabaigos - 15-20 valandų iš savaitės. Ir va tas laikas tik tirpsta ir tirpsta, kuomet viską susirašai ant popieriaus, supranti, kad turi per savaitę sau vos apie 24 h. Taigi, nežinau kaip Jūs, bet tuomet aš ieškau optimaliausių ir aukščiausią naudingumo koeficientą turinčių veiklų. Sporto atžvilgiu, todėl ir renkuosi jėgos sportą, o nebe bėgimą ar kažką panašaus. Ta kardiovaskulinė nauda, stuburo sveikatos aspektas, bendra savijauta, kurią gaunu skirdamas skirdamas sportui 3-4 valandas per savaitę, laiko atžvilgiu stipriai nurungia bet kokį lėtos eigos užsiėmimą, kuriuo turėčiau užsiiminėti mažiausiai dvigubai tiek, kad gaučiau kažką panašaus.
Šitas mielas
And overall, šitas kūnas, kurį mes paveldėjome dėl mūsų protėvių pasirinkimo bėgti paskui savo maistą, kelti ir tempti ant kuprų sunkią dvėselieną, lipti į medžius norint išvengti į tave bėgančio vilko, yra selektyviai tobulas tiems patiems veiksmams arba bent jų imitacijai, o ne sėdėjimui po 8 valandas darbe prie stalo, kasdien, taip laukiant mirties ir pakeliui link jos skundžiantis, kaip mums nugarą skauda. Organizmo poreikis fiziniam stimului ir adaptacijai neišnyko vien dėl to, kad mes atradome stalą ir prie jo privažiuojančią kėdę. Tad mažiausiai ką mes galime padaryti dėl savęs, tai pabandyti imituoti tuos veiksmus, dėl kurių mes esame laimingi savo protėvių palikuonys.
Tad kol kas tiek ir iki greito.
J.J.
