Ką daro riebalai visą dieną?

Be cholesterolio nebūtų gyvų - faktas, kaip blynas. Be riebalų nebūtų ląstelių sienelių, negautume vitaminų D.E.K.A ( vit. D, vit. E, vit. K., vit.A), nesigamintų nei augimo, nei visi kiti puikiausi hormonai, kurie kontroliuoja Tavo (taip būtent Tavo, mielasis skaitytojau) hemopoezę (kraujo gamybos sistema) bei veikia, kaip antioksidantas. Taip taip, tas pats, dalykas, apie kurį šneka visi “specialistai”, sakydami, kad didesni kiekiai antioksidantų sumažina kardiovaskulinių ligų riziką. Shockers, right?
Tataigi, paskiriu šį straipsnelį savo mėgstamiausiam makroelemtui ir jo veiklai mūsų organizme.
Planas - aptarti esminius elementus, kurie cirkuliuoja mūsų kraujagyslėmis (kad it neapsišvietę asmenys nesakytume, kad riebalai plaukioja venomis),  kokie pagrindiniai elementai nustatomi kraujo tyrimuose ir kodėl ezoteriški pavadinimai, kaip “gerasis” ar “blogasis” cholesterolis verčia mane rautis plaukus, juos išgirdus iš kartais gana aukštus mokslinius postus užimančių asmenų.

The show begins

Cholesterolis - tai sterolio molekulė, kurią gamina beveik kiekviena tavo organizmo ląstelė.  O kodėl gamina beveik visos? Nes tai yra fundementalus elementas, kuris atsakingas už jau minėtus faktorius - augimą, hormonus  bei veikia, kaip “taisymo” aparatas. Dėl tos priežasties kuo asmuo yra vyresnis, tuo didesnis jo cholesterolio kiekis kraujyje - didesnė dalis ląstelių yra pažeidžiama įvairiausių faktorių, todėl reikia didesnės šios molekulės gamybos, kuri galėtų “užlopyti” esančias problemas.  Man labai patikusi frazė - "nėra cholesterolio, nėra gyvybės". Ir nors cholesterolis yra kaltinamas dėl kardiovaskulinių ligų, nes jo randama aterosklerozinėse plokštelėse, tačiau kaltinti jį - tas pats, kaip kaltinti skubiosios pagalbos brigadą eismo įvykio vietoje, kurie tik atvyko padėti esantiems sužeistiems.
Trigliceridai - kitaip dar vadinami trigliceroliais. Ir kaip pavadinimas nurodo, jie sudaryti iš trijų riebalų rūgščių, kurios prisijungusios prie glicerolio molekulės. Tai medžiaga, kuri gaunama iš mūsų vartojamo maisto ir yra riebalų forma, kuria mes kaupiame energiją organizme (didžioji dalis tavo “meilės baronkų” liemens šonuose yra sudaryti būtent iš šio elemento) ir esant energijos stokai yra išnešiojama ir įsisavinama audinių. Kai kurie organai gali generuoti ir šį elementą proceso, kurio pavadinimo nebūtina įsiminti, nors ir skamba jis kietai - neolipogezė.

View fullsize

Prieš šokant prie riebalų cirkuliacijos organizme, taip pat turime apkalbėti ir dar vieną svarbų elementą - lipoproteiną. Kadangi riebalai “iš savęs” yra hidrofobiškos dalelės ( bijančios vandens….panašiai, kaip ir aš, kai pamirštu skėtį - bėgu nuo lietaus kuo greičiau ir kuo toliau), jos negali be pagalbos cirkuliuoti kraujyje. Tam yra specifiniai baltymai, kurie atlieka šią kilnią nešėjo ir identifikatoriaus funkciją. Tokio baltymo ir cholesterolio bei triglicerido junginys yra vadinamas lipoproteinu. Kad kiek lengviau būtų isivaizduoti junginį, pavadinkime jį laivu (liporoteinas), kurio nešamas turinys yra riebalai. Pastarieji laivai dar turi specifinius baltymus, kurie vadinami APO-lipoproteinais. Jų funkcija yra signalinė/raktinė. Skirtingi lipoproteinai turi skirtingas signalkes. Vienos leidžia nešamus riebalus tik atiduoti audiniams, kitos, tik iš jų pasiimti, trečios leidžia jungtis prie kepenų. Ir tai yra gerai, juk nenorėtume, kad tavo draugo raktas atrakintu tavo namų duris (nebent jis atnešė picos, o Tu tingi keltis iš lovos). Pagal tai, kokie APO-lipoproteinai prisijungę prie lipido molekulės yra grubiai išskiriamos 3 pagrindinės grupės elementų, kurias ir nustatinėja standartiniai kraujo tyrimai - mažo tankio lipoproteinai (MTL), didelio tankio lipoproteinai (DTL) ir chilomikronai.

Taigi, kai jau susipažinome su svarbiausiais elementais, pereiname prie antrosios dalies - kaip šie elementai cirkuliuoja mūsų organizme.

Chilomikronai

Prie šių laivų yra prisijungęs apolipoproteinas(signalkė) B48. Šios signalkės ir leidžia atskirti, kad šis junginys ir yra chilomikronas. Chilomikrono darbas yra pernešti mūsų su maistu suvartojamus trigliceridus į kepenis, kur trigliceridai bus perpakuoti ir išnešioti į audinius.
Visas eiliškumas :

1. Suvalgai tą mielą jautuką, kuris taip ilgai ganėsi ir džiaugėsi saulėtomis dienomis. Su jo mėsa gauni ir jo sukauptus riebalus - cholesterolį ir trigliceridus. Pastarieji yra įsisavinami žarnyne.
2. Atkeliauja chilomikronų laivas, įsisodina savo keleivius ir pradeda plaukti tavo kraujagyslių sistema.
3. Pakeliui prie chilomikrono prisijungia dar keli baltymai/signalkės( receptoriai E ir CII).
4. Ir nors laivo tikslas pasiekti kepenis ir ten atiduoti gautus krovinius, kaip turistinis laivas plaukiantis Švedija-Pietų Afrikos Respublika, pakeliui jis padaro porą sustojimų ir pameta dalį keleivių. Šiuo atveju su naujosiomis signalkėmis jį priima raumeninės ląstelės, riebalinis audinys ir keli kiti organai.
5. Praradęs dalį krovinio, laivas susitraukia (pavirsta į likutinį(remnant) chilomikroną) ir pagaliau keliauja į savo galutinį tikslą.
6. Kepenų uostas atpažįsta signalkę B48 ir priima likusią dalelę, net neklausdamas kur galėjo dingti dalis krovinio.
7. Nors paveikslėlyje nenupiešta, tačiau dalį surinkto cholesterolio kepenys apdoroja ir per tulžies pūslę išmeta į žarnyną. Tos tulžies rugštys turinčios cholesterolį yra reikalingos, kad galėtume suskaldyti ir įsisavinti naujus valgomus jautukų riebalus.

Ir taip nuolatos sukasi šis puikus ratas….jei nėra aukšto insulino. Visa ši sistema veikia efektyviai, tik jei yra žemas insulino kiekis kraujyje. O insulino išsiskyrimą skatina visos tos puikios spurgos, be kurių nesaldu gyventi, tie treti ir ketvirti samčiai makaronų su kalnu padažo ir tie 2 šaukšteliai cukraus tavo kavoje - tai produktai turintys didelius kiekius angliavandenių. Taigi angliavandeniai skatina insulino kilimą -> insulinas slopina riebalų atidavimą raumenims ir kitiems audiniams, kuriems jie reikalingi -> lipoproteinai toliau cirkuliuoja kraujyje ir….metas prieiti prie antrojo elemento, kur papasakosiu, kodėl ilgas lipoproteinų cirkuliavimas kraujyje yra blogai (ne viskas iš karto, mielieji skaitytojai, hold you horses).

Mažo tankio lipoproteinai (MTL)

MTL darbas yra iš kepenų pernešti chilomikronų atneštus riebalus visam likusiam Tavo organizmui. Pernešinėdama jis vis mažėja ir atiduoda savo krovinį kol galiausiai sugrįžta atgal į kepenis, kur MTL liekanos perdirbamos ir iš jų gaminami nauji MTL laivai.
1. Visi tie cholesterolio ir triglicceridų kroviniai, esantys kepenyse, perpakuojami ir vėl išsiunčiami į kraujotakos jūras. Pirmoji MTL forma yra labai labai mažo tankio lipoproteinai - LMTL ( paveiksliuke VLDL - very low density lipoprotein). LMTL signalkės yra B100 ir dar kartu turi tokias pačias, kaip ir turėjo chilomikronas - E ir CII.
2. LMTL neša krovinius ir CII signalinės sistemos dėka atiduoda trigliceridus raumenims, riebaliniam audiniui ir kitur, kur reikia.
3. Tuomet laivai virsta vidutinio tankio lipoproteinais - VTL ( paveiksliuke IDL)
4. VTL krovinio turi mažiau ir kartu atsikrato CII receptorių. Tačiau, kadangi dar turi ką nešti, cirkuliuoja toliau. Tokio fermento kepenų lipazės (HL) dėka atiduoda likusius krovinius audiniams, kurie jų prašo.
5. Ir galiausiai virsta MTL formos lipoproteinais. kuriuos pasaulis keiksnoja dėl visų populiacijos sveikatos problemų.
6. Pakeliui į savo finalinį uostą MTL dar atiduoda paskutinius cholesterolius ir grižtą iš ten kur pradėjo kelionę - kepenis. MTL formoms pasisavinti atgal užtrunka apie 2 dienas. O kol pasisavins, jos tiesiog lūkuriuoja kraujyje ir laukia eilėje prie kepenų, panašiai, kaip Tu, šeštos valandos kamštyje Geležinio vilko gatvėje.

Bet tos kelios dienos juk tooooooks ilgas laikas. Per tą laiką daug kas gali nutikti. Ir nutinka. Kol MTL lūkuriuoja, juos pažeidžia oksidacinis stresas ir jie virsta oksiduotais MTL (oxMTL) ir mažomis tankiomis mažo tankio lipoproteino dalelėmis (SDMTL). O jau manėt, kad dar labiau sumažėti nepavyks.
Galit labai racionaliai paklausti, ką blogo tas oksidacinis stresas padaro. Ir aš ciniškai atsakysiu - kas nutinka medžio šakai, jei ją oksiduosi (uždegsi aplinkoje kur daug deguonies). Viskas supleška, kaip tavo viltys apie šviesų rytojų. Oksidacija pažeidžia MTL taip, kad tie signaliniai receptoriai B100, kurių pagalba MTL gali sugrįžti atgal į kepenis, yra pažeidžiami. Todėl nebe visus atgal įsisavina  kepenys. O oxMTL, kuriems nepasiseka rasti vietos savo gimtąjame uoste, pereina per kraujagyslių sienelės ir ten yra suvalgomi makrofagų (ląstelės, kurios naikina ne vietoje atsiradusius elementus). Juos suvalgę makrofagai tampa putotomis ląstelėmis ir taip pradeda aterosklerozinės ligos procesą.
Ir čia gaunate atsakymą, į klausimą, kuris liko ankstesnėje dalyje apie chilomikronus. Didelis angliavandenių vartojimas sukelia insulino kiekio pakilimą, dėl ko MTL negali efektyviai sugrįžti į kepenis ir yra pažeidžiami. Ir tuomet pradeda kardiovaskulinių ligų ratą.
Jaučiu “mitybos specialistų” skepsį, kurie nori man piktai surikti - “tai vartokite daugiau vynuogių, datulių ir kitų produktų, kurie turi tiek daug puikių antioksidantų ir šis procesas bus sustabdytas”. Gilus atodūsis….. Kad ir kaip myliu visą organizmo kompleksiškumą bei tobulumą, tačiau jo trūkumus taip pat pripažįstu. Ir vienas iš šių netobulumų yra jo sumautas negabumas įsisavinti kompleksinių antioksidantų iš aplinkos.
Bet, mielas skaitytojau, Tu nesi toks beginklis prieš tuos klaikiuosius pažeistus MTL. Tu turi nuostabius darinius - didelio tankio lipoproteinus ( DTL) ! (net pats savimi didžiuojuosi, kaip natūraliai pavyko peršokti prie sekančios dalies)

Didelio tankio lipoproteinai (DTL)

Natūrali mūsu organizmo antioksidacinė sistema - DTL. Įsivaizduokime ją, kaip didžiąją mūsų organizmo riebalų sistemos vadybininkę. Kaip ir kiti lipoproteinai ji gaminama kepenyse su savo specifiniais identifikatoriais - A ir E. Pastarosios signalkės leidžia jam:
a. Pernešti cholesterolį skydliaukei ir lytiniams audiniams - sėklidėms ir kiaušidėms, kadangi pastarieji audiniai patys negali gamintis sau cholesterolio. O su juo jie gali gaminti visus hormonus - testosteroną, tiroksiną ir gausybę kitų.
b. Iš organizmo audinių surenka perteklinį cholesterolio kiekį. Pro šalį plaukia DTL molekulė ir jei audinio ląstelės siganlizuoja, kad jos yra cholesterolio prisigaminusios pakankamai, jis yra pasiimamas ir transportuojamas atgal į kepenis perdirbimui.
c. Ir tuo pačiu DTL susirenka pažeistuosius riebalus iš “putotų” ląstelių. O pastarosios, kaip jau minėta anksčiau yra vienos pagrindinių pirminių aterosklerozę sudarančių elementų. Šalini “putotas” ląsteles = mažini kardiovaskulinių ligų riziką.
d. Atlieka antioksidacinį poveikį MTL atžvilgiu - slopina MTL virtimą į oksiduotas MTL formas, kurios ir pradeda atsidėti į kraujagyslių sieneles, siaurindamos spindžius.
e. Dirba kaip vadybininkas ir reguliuoja kitų MTL formų nešamus krovinius - trigliceridus ir cholesterolį.
Kad jau pastaroji molekulė tokia puiki, kodėl nėra kišami pinigai ir nedaromos studijos, kur mėginama pakelti magiškojo DTL kiekį organizme? Yra, yra. Tačiau tas greitas DTL iškėlimas duodavo arba nulinį rezultatą, arba priešingai, mirtingumas tik paspartėdavo (apie tai įdomu pačiam būtų atskirą įrašą padaryti).

Visa ši sistema yra išlaikanti balansą tarpusavyje ir stengiantis kelti ar mažinti po vieną jos elementą, viskas praranda pusiausvyrą ir tiesiog griūva. Tad tokie vaistai, kurie suriša ir padeda šalinti iš organizmo chlesterolį ar kitas riebalines medžiagas, kartais yra tikslingi, tačiau tikrai nėra Šventasis raštas, kuris išgelbės mus nuo visų kardiovaskulinių ligų. Visą terapiją ir prevenciją kur kas paprasčiau (na gerai, gal ne lengviau nei išgerti 3 tablietkas ryte prieš valgį) ir sveikiau atlikinėti savo namuose, savo virtuvėje peržiūrint mitybos įpročius. Na ir pagaliau per aplinkui prieinu prie tos minties, kurią labiausia noriu akcentuoti - velniop tuos angliavandenius, kurių poreikis organizmui toks pat didelis, kaip begemotui eilinio rezidento vokiečių kalbos vadovelis. Vartojant didesnius kiekius anglių visa ši graži riebalų sistema sustoja and goes out the window. 

Dėkoju , kad skaitėte ir tikiuosi sužinojote kažką naudingo, todėl nusipelnėte išgerti kavos puodelį su kokosų pienu, cinamonu ir kakava ( just please, skip on the sugar).
Geros dienos,
J.J.